- pliugis
- pliùgis, -ė smob. (2) J šnek. kas nerimtas, pasileidęs: Valio[je] augdama, ir išvirto į tokias pliugès Šts. Pliùgis žmogus M.Unt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pliugis
Look at other dictionaries:
pliuga — pliugà scom. J, Brs, Kal žr. pliugis: Ans yr kalbo[je] pliuga, rimtai su anuo nepasikalbėsi Dr … Dictionary of the Lithuanian Language
